vėjinis

vėjinis
3 vė́jinis, -ė adj. (1) BŽ91, Š, NdŽ, KŽ, Slm, Pnd, Mšk, Dglš, Skrb, Dkš, vėjìnis (2) K, NdŽ, End, Žlb, Gsč, Bsg, Šln, Škt, Žg, Pgg, Stak, Skr; SD171,395, S.Dauk, Sut, N, M, LL276, L, Rtr 1. K, DŽ, ŽŪŽ27, PolŽ43 vėjo varomas, sukamas: Vė́jinį malūną tėvas turė[jo] – gyvenom gerai Nm. Prie vėjìnių malūnų atsirado pikliai Grz. Malūnuos nuvažiuoja, šituos vė́jiniuos, labai gražiai sumala Kp. Vandens malūnai buvo, vė́jinių nebuvo Vdn. Vėjìniai malūnai būdavo beveik kiekvienam kaime Sk. Anksčiau tame kaime liuob būs dideliausi vėjìniai malūnai Šts. Vėjìniai malūnai buvo, an akmens sumaldavo PnmŽ. Balandžiuos buvo du vėjìniai malūnai, Žiliuos – garinis Tlž. Pas to pono buvo melnyčia vėjinė ant lauko, katroje niekas negalėdavo malti DS92(Rs). Mekaniką giliai suprantąs jis pramanė vėjinį malūną A1885,358. Vėjinis (ne vėjo) variklis KlK44,30. [Vyrai] susėdo į vėjines roges ir bematant atsidūrė už Smiltynės rš. | prk.: Vėjìnė tora (labai reta) Slnt. ^ Ne boba, ale vėjìnis malūnas DūnŽ. Mala i mala kaip vėjìnė melnyčia, be galo, be krašto Trk. Ko čia sukeliojies kai vė́jinė melnyčia? Ds. Visi plėšos kaip vėjìniai malūnai Eig. 2. vėjo sukeliamas: Vėjinė erozija GTŽ. Vėjinės bangos GTŽ. Vėjinė akumuliacija GTŽ. 3. OGLII190 vėjuotas: Vė́jinėj dienoj visi ežerai banguoja Vrn. 4. išorinis: Stiklai į vėjines duris dedami, kad jos neužtamsintų koridoriaus rš. 5. susijęs su vėju: Anemochorija – augalų vaisių, sėklų ir sporų vėjinis plitimas LTEI223. Vėjiniai debesys – raudonos spalvos Paį. | Musės tokios bjaurios, o tos vėjìnės [musės] žmogaus nekanda Prk. 6. Vėjinės [žąsų] plunksnos y[ra] kaip blizgelės Šts. 7. Dr prk. nerimtas, vėjavaikiškas: Ans y[ra] rimtas, ne vėjìnis Krtn. Vėjiniai žmonys, kurie vėjus gaudo Plng. Geras žmogelius, ne koks vėjìnis, o ano vieta (ūkis) į nėkus išejo par pačios nedorumą Dr. Kokia buvo vė́jinė, tokia ir dabar ana Trgn.
◊ vėjìnės raũplės vėjarauplės: Vėjìnės raũplės išpila – kasos, kremta an žemės DūnŽ.
vė́jiniai raupaĩ Dglš vėjaraupiai.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • vejinis — vejinis, ė adj. augantis vejose: Vejinis pievagrybis (Psalliota pratensis) panašus į valgomąjį pievagrybį rš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • vėjinis šautuvas — statusas T sritis Gynyba apibrėžtis Specialus šautuvas priežemio vėjo greičiui nustatyti. Naudojamas raketų ir reaktyvinės artilerijos padaliniuose. Vėjinio šautuvo veikimo principas: iš šautuvo vertikaliai iššaunama speciali kulka (turinti ryškų …   Artilerijos terminų žodynas

  • vėjinis — vėjinis, vėjinė bdv. Vėjinis malū̃nas …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • vėjinis — 1 vėjinis sm. (1) bot. erškėtinių šeimos pievų augalas, vingiarykštė: Pieviniai vėjiniai – aukšta žolė, kekė gelsvai žydi, labai kvepia Švnč. Vėjiniais reikia parūkyt Švnč. Kap vėjas supučia – tada vėjiniai – rūko, ir pamačija Ml …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • vėjinis — 2 vėjinis sm. (1) NdŽ, vėjìnis (2) NdŽ žr. vėjas 1: Vėjinis pučia NdŽ …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • wind gun — vėjinis šautuvas statusas T sritis Gynyba apibrėžtis Specialus šautuvas priežemio vėjo greičiui nustatyti. Naudojamas raketų ir reaktyvinės artilerijos padaliniuose. Vėjinio šautuvo veikimo principas: iš šautuvo vertikaliai iššaunama speciali… …   Artilerijos terminų žodynas

  • ветровое ружье — vėjinis šautuvas statusas T sritis Gynyba apibrėžtis Specialus šautuvas priežemio vėjo greičiui nustatyti. Naudojamas raketų ir reaktyvinės artilerijos padaliniuose. Vėjinio šautuvo veikimo principas: iš šautuvo vertikaliai iššaunama speciali… …   Artilerijos terminų žodynas

  • sukti — sùkti, a, o ( ė) 1. tr. Q127, SD112,201, R, R103, MŽ, N, K, LL226, Jdr, Krt, Slnt, Lkž, Lk, Mšk, Všn, Prng, Aps versti judėti aplink savo ašį: Jis turėjęs gerą vandens malūną, sukamą didelės upės vandeniu J.Balč. [V]anduo darmai nevarvėjo, sùkė …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsukti — apsùkti, àpsuka, o (àpsukė Š) Š; L 1. tr. R, MŽ, K padaryti, kad judėtų aplink savo ašį: Apìsukiau dukart [girnas], ir nukrito pumpurė Pb. Jo vėjinis malūnas àpsukamas Mrj. [Daktaras] liepė padaryt tokią apsukamą lovą ir karalaitę paguldė… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • karalius — karãlius sm. (2) 1. SD114, R, K valdovo, monarcho titulas kai kuriuose kraštuose; tą titulą turintis asmuo: Karalius kariauna ant kario (kare) J. Karaliai ilgas rankas turi, gal toli pasiekti M. Karalių laikai pasibaigė J.Avyž. Nemoku rašyti,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”